A. Volanas – „niekas negimsta nelaisvas“
Viena šviesiausių XVI a. antrosios pusės Lietuvos evangelikų reformatų asmenybių buvo Andrius A. Volanas. Jo plunksnai priklauso daugybė kalvinistų tikėjimą gynusių ir naujoves LDK skleidusių vertingų raštų. Jo visuomeninės politinės idėjos tuo laiku buvo nepaprastai modernios ir pažangios, aktualios išsilaikė ir iki mūsų dienų.
A. Volanas gimė apie 1531 m. Silezijoje, mišrioje vokiečių ir lenkų šeimoje. Mokslus išėjo Karaliaučiaus universitete, galimas daiktas, kad studijuodamas tapo protestantu. Nuo 1553 m. nuolat gyveno LDK, tapo pirmuoju Radvilų patarėju, apie 1564 m. – Lietuvos bajoru. Nuo tada A. Volanas pradėjo domėtis diplomato darbu, tapo Zigmanto Augusto sekretoriumi, taip pat tarnavo Steponui Batorui bei Zigmantui III.
Nuo 1574 m. A. Volanas pradėjo aktyviai raštu diskutuoti su Lietuvoje neseniai apsigyvenusiais jėzuitais, iš kurių svarbiausiu A. Volano oponentu tapo P. Skarga. A. Volanas taip pat parašė ir kelias prieš antitrinitorius nukreiptas knygas. Mirė 1610 m.
Labiausiai A. Volaną išgarsino 1572 metų veikalas „Apie politinę arba pilietinę laisvę“, kuriame jis dėsto ateities perspektyvas ir tyrimų modelius bei kalba apie būtinas visuomenės reformas. Šioje knygoje A. Volanas prieštarauja tuo laiku vyravusiam požiūriui į hierarchinę ir luominę visuomenės struktūrą. I. Lukšaitė rašo: „Į visuomenę A. Volanas žiūrėjo kaip į individų bendriją, o ne luomų konstrukciją. Jis pripažino realiai esant žmonių skirstymąsi į luomus, tačiau… keitė luomo sąvokos turinį, teigė, jog priklausomybė luomui atsiranda ne tik gimstant, t. y. paveldėjimo keliu. Ji yra ir individo veiklos, profesijos nustatoma, individai buriasi į luomus pagal visuomenei atliekamą darbą.“ Garsiajame veikale A. Volanas pabrėžė žmogaus laisvę, akcentavo, kad visi individai iš prigimties yra laisvi ir lygūs, o valstybės užduotis tą laisvę ginti. Tai turi būti daroma visų pirma per įstatymus, kurie galioja visiems vienodai (jis atkakliai reikalavo vienodų bausmių visų luomų asmenims, įvykdžiusiems sunkų nusikaltimą, kas tuo metu buvo neįprasta) – taigi A. Volaną galima laikyti modernaus liberalizmo pradininku. Kita vertus, jis ieškojo ir pusiausvyros tarp piliečio teisių ir pareigų. Jo mokyme svarbiausia vieta tenka ne individui kaip atskirybei, bet individui, gyvenančiam visumoje, civilinėje, t. y. pilietinėje visuomenėje.
Parengė Holger Lahayne