Bažnyčios reformatoriaus
Dr. Martyno Liuterio

Mažasis katekizmas

Pirmoji dalis

Dešimt Dievo įsakymų
Kaip kiekvienas šeimos tėvas turi tai paprastai išaiškinti savo šeimynai.
Pirmasis įsakymas

Aš esu Viešpats, Tavo Dievas, neturėk kitų dievų šalia manęs.

Ką tai reiškia?

Mes turime visų labiausiai bijotis Dievo, Jį mylėti ir Juo pasitikėti.
Antrasis įsakymas

Netark savo Dievo vardo be reikalo.

Ką tai reiškia?

Mes turime Dievo bijotis ir Jį mylėti, kad Jo vardu nekeitume, neprisiektume, neburtume, nemeluotume, neapgaudinėtume, bet Jo visais atvejais šauktumės, melstumės, Jį garbintume ir Jam dėkotume.

Trečiasis įsakymas

Atmink šventą dieną švęsti.

Ką tai reiškia?

Mes turime Dievo bijotis ir Jį mylėti, kad nepaniekintume pamokslo ir jo Žodžio, bet Jį laikytume šventu, noriai klausytume ir mokytumės.

Ketvirtasis įsakymas

Gerbk savo tėvą ir motiną, kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje.

Ką tai reiškia?

Mes turime Dievo bijotis ir Jį mylėti, kad savo gimdytojų ir vyresniųjų neniekintume, nei įpykintume, bet juos gerbtume, jiems tarnautume, jų klausytume, juos mylėtume ir brangintume.

Penktasis įsakymas

Nežudyk.

Ką tai reiškia?

Mes turime Dievo bijotis ir Jį mylėti, kad savo artimo kūnui ir gyvybei nedarytume jokios žalos ir skriaudos, bet jam pagelbėtume ir patarnautume visuose kūno varguose.

Šeštasis įsakymas

Neperženk santuokos

Ką tai reiškia?

Mes turime Dievo bijotis ir Jį mylėti, kad skaisčiai ir dorovingai žodžiais ir darbais gyventume ir kiekvienas savo žmoną ar vyrą mylėtume ir gerbtume.

Septintasis įsakymas

Nevok.

Ką tai reiškia?

Mes turime Dievo bijotis ir Jį mylėti, kad savo artimo pinigų nei turto nevogtume, nei netikra preke ar apgaule neišviliotume, bet jam padėtume turtą ir maistą išlaikyti ir apsaugoti.
Aštuntasis įsakymas

Neliudyk neteisiai prieš savo artimą.

Ką tai reiškia?

Mes turime Dievo bijotis ir Jį mylėti, kad savo artimo neapšmeižtume, neišduotume, neapkalbėtume, jo šlovės nesuterštume, bet turime jį užtarti, gera apie jį kalbėti ir gera jam linkėti.

Devintasis įsakymas

Negeisk savo artimo namų.

Ką tai reiškia?

Mes turime Dievo bijotis ir Jį mylėti, kad savo artimo palikimo arba namų netykotume užgrobti klasta ar pasisavinti tariama teise, bet stengtumės jam padėti juos išlaikyti.
Dešimtasis įsakymas

Negeisk savo artimo žmonos (vyro), tarno, tarnaitės, gyvulių ir nieko kito, kas jam priklauso.

Ką tai reiškia?

Mes turime Dievo bijotis ir Jį mylėti, kad savo artimo žmonos (vyro) ar jo šeimynos neviliotume, jo gyvulių nesisavintume, bet stengtumės, kad visa pasiliktų savo vietoje ir atliktų, kas pridera.

Ką Dievas sako apie visus šiuos įsakymus?

Jis sako taip:

“Aš esu Viešpats, tavo Dievas, griežtas ir keršijąs Dievas, kuris baudžia vaikus iki trečios ir ketvirtos kartos už manęs nekenčiančių tėvų nuodėmes, bet pasigailiu iki tūkstantosios kartos tų, kurie mane myli ir vykdo mano įsakymus”.

Ką tai reiškia?

Dievas grasina bausti visus, kurie peržengia šiuos įsakymus. Todėl turime bijotis Jo rūstybės ir nenusidėti šiems įsakymams. Bet Jis žada malonę ir visa gera tiems, kurie pildo Jo įsakymus. Todėl turime Jį mylėti, Juo pasitikėti ir mielai pildyti Jo įsakymus.

 

Antroji dalis

Tikėjimo išpažinimas

Kaip kiekvienas šeimos tėvas turi tai paprastai išaiškinti savo šeimynai

Pirmasis tikėjimo teiginys

Apie sutvėrimą

Tikiu (į) Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir žemės Sutvėrėją.

Ką tai reiškia?

Tikiu, kad Dievas yra mane sutvėręs kartu su visais tvariniais, davęs man kūną ir sielą, akis, ausis ir visus sąnarius, išmintį ir visus pojūčius ir ligi šiol mane išlaiko. Be to, drabužius ir apavą, valgį ir gėrimą, namus ir ūkį, žmoną ir vaikus, dirvą, gyvulius ir visokį turtą – visa, kas reikalinga kūnui ir gyvybei. Jis dosniai kasdien mane aprūpina, apgina nuo visokių pavojų, sergsti nuo viso pikto ir globoja. Ir tai Jis daro iš tikro tėviško gerumo ir gailestingumo, be jokio mano paties nuopelno ar vertės. Už visa tai aš turiu Jam dėkoti, Jį garbinti, Jam tarnauti bei būti paklusnus. Tai tikriausia tiesa.

Antrasis tikėjimo teiginys

Apie atpirkmą

Ir (į) Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos, kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo nukryžiuotas, numiręs ir palaidotas, nužengė į pragarą, trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių, įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.

Ką tai reiškia?

Tikiu, kad Jėzus Kristus – tikrasis Dievas, gimęs iš Tėvo prieš amžius, Jis taip pat tikras Žmogus, gimęs iš Mergelės Marijos, yra mano Viešpats, kuris mane, prapuolusį ir pasmerktą žmogų, atpirko iš visų nuodėmių, išvadavo iš mirties ir velnio galybės – ne auksu ar sidabru, bet savo šventu ir brangiu krauju bei savo nekalta kančia ir mirtimi, kad aš Jam tikrai tekčiau ir Jo valdomas gyvenčiau Jo karalystėje ir Jam tarnaučiau amžinojoje teisybėje, nekaltybėje ir išganyme, lygiai kaip Jis, prisikėlęs iš numirusių, amžinai gyvena ir viešpatauja. Tai tikriausia tiesa.

Trečiasis tikėjimo teiginys

Apie pašventinimą

Tikiu (į) Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę krikščionių Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.

Ką tai reiškia?

Tikiu, kad aš savo paties protu ir jėgomis negaliu į savo Viešpatį Jėzų Kristų tikėti, nei prie jo artintis, bet Šventoji Dvasia mane per Evangeliją pašaukė, savo dovanomis apšvietė, tikru tikėjimu pašventė ir išlaikė, taip kaip Ji visą žemės krikščioniją pašaukia, surenka, apšviečia, pašventina ir tikru vieningu tikėjimu Jėzuje Kristuje išlaiko. Šiame krikščionių Surinkime Ji man ir visiems tikintiesiems kasdien maloniai atleidžia nuodėmes ir Paskutiniojo teismo dieną mane su visais mirusiaisiais prikels ir man bei visiems Kristų tikintiems duos amžinąjį gyvenimą. Tai tikriausia tiesa.

 

Trečioji dalis

Viešpaties malda

Kaip kiekvienas šeimos tėvas turi tai paprastai išaiškinti savo šeimynai.

Kreipimasis

Tėve mūsų, kuris esi danguje!

Ką tai reiškia?

Šiais žodžiais Dievas ragina mus tikėti, jog Jis yra mūsų tikras Tėvas, o mes tikri Jo vaikai, kad drąsiai ir pasitikėdami Jį melstume, kaip mylimi vaikai prašo savo mylimą tėvą.

Pirmasis prašymas

Tesie šventas Tavo vardas.

Ką tai reiškia?

Dievo vardas, tiesa, savaime yra šventas, bet mes šia malda prašome, kad jis būtų šventas ir tarp mūsų.

Kaip tai įvyksta?

Kai Dievo Žodis mokomas aiškiai ir teisingai ir mes, kaip Dievo vaikai, šventai pagal jį gyvename. Padėk tai mums, mielasis dangaus Tėve! Bet kas kitaip moko ir gyvena, nekaip Dievo Žodis moko, tas Dievo vardą daro nešventą tarp mūsų – nuo to saugok mus, dangaus Tėve!

Antrasis prašymas

Teateinie Tavo karalystė.

Ką tai reiškia?

Dievo karalystė ateina ir be mūsų maldos, bet mes prašome šioje maldoje, kad ji ir pas mus ateitų.

Kaip tai įvyksta?

Tai įvyksta, kai dangaus Tėvas mums siunčia savo Šventąją Dvasią ir mes per jo malonę tikime Jo šventuoju Žodžiu ir pamaldžiai gyvename – čionai laikinai ir tenai amžinai.

Trečiasis prašymas

Tesie Tavo valia, kaip danguje, taip ir žemėje.

Ką tai reiškia?

Dievo gera ir maloninga valia vyksta ir be mūsų maldos, bet mes šioje maldoje prašome, kad ji vyktų ir pas mus.

Kaip tai įvyksta?

Kai Dievas visu piktus sumanymus ir norus, tai yra velnio, pasaulio ir mūsų kūno pogeidžius sulaužo ir neduoda valios tam, kas mums trukdo Dievo vardą šventu laikyti ir Jo karalystei ateiti, kai Jis sustiprina ir tvirtai visus išlaiko savuoju Žodžiu ir tikėjimu iki mūsų amžiaus pabaigos. Tai yra Jo geroji ir maloningoji valia.

Ketvirtasis prašymas

Kasdienės mūsų duonos duok mums ir šiandien.

Ką tai reiškia?

Dievas duoda kasdienės duonos ir be mūsų maldos visiems, net ir blogiems žmonėms, bet šia malda mes prašome, kad Jis duotų mums tai suprasti ir kad mes dėkingi priimtume savo kasdienę duoną.

Kas tai yra kasdienė duona?

Kasdiene duona vadiname visa, kas reikalinga kūnui išlaikyti: valgį, gėrimą, rūbus, apavą, namus, sodybą, laukus, gyvulius, pinigus, turtą, gerą vyrą ir gerą žmoną, gerus vaikus, gerą šeimyną, gerą ir teisingą valdžią, gerą vyresnybę, gerą orą, ramybę, sveikatą, dorą, garbę, gerus draugus, ištikimus kaimynus ir panašius dalykus.

Penktasis prašymas

Ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.

Ką tai reiškia?

Mes šioje maldoje prašome, kad Dievas nežiūrėtų mūsų nuodėmių ir dėl jų tokios maldos mums nedraustų, nors mes nesame verti nei nusipelnę priimti tai, ko meldžiame, nes kasdien nusidedame ir vien bausmės nusipelnome, tačiau prašome Jį mums tai duoti vien iš malonės. Tai ir mes norime širdingai atleisti ir mielai daryti gera tiems, kurie mums nusikalsta.

Šeštasis prašymas

Ir nevesk mūsų į pagundą,

Ką tai reiškia?

Dievas negundo nė vieno, bet mes šioje maldoje prašome, kad Dievas malonėtų mus saugoti ir apginti, jog velnias, pasaulis ir mūsų pačių kūnas mūsų neapgautų ir nenuvestų į netikėjimą, neviltį bei kitas didžias gėdas ir nuodėmes ir mes nors būtume gundomi, pagaliau ištesėtume ir pergalėtume.

Septintasis prašymas

Bet gelbėk mus nuo pikto.

Ką tai reiškia?

Visa trumpai suglaudus, mes prašome šioje maldoje, kad dangaus Tėvas išgelbėtų mus nuos visų blogybių ir pavojų, gresiančių kūnui ir sielai, turtui ir garbei, ir pagaliau mūsų mirties valandai išmušus, duotų išganingai baigti savo amžių ir po šių vargų maloniai priimtų pas save į dangų.

Pabaigos žodžiai

Nes Tavo yra karalystė ir galybė, ir garbė per amžius. Amen.

Ką reiškia žodis “Amen”?

Kad aš tikrai tikėčiau, jog tokie prašymai dangaus Tėvui patinka ir Jis juos

išklauso, nes Jis pats yra įsakęs taip melstis ir žadėjo mus išklausyti”. Amen, amen” – tai reiškia: “tikrai, tikrai taip turi būti”.

 

Ketvirtoji dalis

Šventojo Krikšto sakramentas

Kaip kiekvienas šeimos tėvas turi tai paprastai išaiškinti savo šeimynai.

Kas yra Krikštas?

Krikštas yra ne tiktai paprastas vanduo, bet vanduo, patvirtintas Dievo įsakymu ir sujungtas su Dievo žodžiu.

Koks gi yra tas Dievo žodis?

Mūsų Viešpats Jėzus Kristus Mato evangelijos paskutiniame perskyrime sako: “Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios” (Mt. 28, 19).

Ką duoda ir gelbėja Krikštas?

Jis savo veikimu teikia nuodėmių atleidimą, išgelbėja nuo mirties ir nuo velnio ir dovanoja amžinąjį išgelbėjimą visiems, kurie tiki, ką skelbia Dievo Žodis ir pažadas.

Kuris gi yra šis Dievo Žodis ir pažadas?

Mūsų Viešpats Jėzus sako: “Kas tiki ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas” (Mk. 16, 16).

Kaip vanduo gali daryti tokius didžius veiksmus?

Savaime vanduo to nedaro, bet Dievo Žodis, kuris yra su tuo vandeniu sujungtas ir tikėjimas, kuris pasikliauja su tuo vandeniu sujungtu Dievo Žodžiu. Be Dievo žodžio vanduo yra tik paprastas vanduo, joks krikštas, bet kada jis sujungiamas su Dievo žodžiu jis yra Krikštas, tai yra vanduo, pilnas malonės ir gyvybės, tai atgimdantis nuplovimas Šventojoje Dvasioje, kaip sako apaštalas Povilas laiške Titui: “Jis iš­gel­bė­jo mus Šven­to­sios Dva­sios at­gim­dan­čiu ir at­nau­ji­nan­čiu nu­plo­vi­mu ne dėl mū­sų at­lik­tų tei­su­mo dar­bų, bet iš sa­vo gai­les­tin­gu­mo. Jis mums dos­niai iš­lie­jo tos Dva­sios per mū­sų Gel­bė­to­ją Jė­zų Kris­tų, kad, jo ma­lo­ne iš­tei­sin­ti, vil­ti­mi tap­tu­me am­ži­no­jo gy­ve­ni­mo pa­vel­dė­to­jais. Tai tik­ras žo­dis” (Tit. 3, 5-8).

Ką reiškia toks krikštijimas vandeniu?

Tai reiškia, kad senasis Adomas (žmogus) kasdieniu atgailavimu ir atsivertimu mumyse turi būti paskandintas ir mirti su visomis nuodėmėmis bei blogais geismais ir kasdien turi prisikelti ir atgimti naujas žmogus, kuris teisus ir šventas Dievo akyse gyventų amžinai.

Kur tai parašyta?

Šventasis Povilas sako: “Tai­gi krikš­tu mes esa­me kar­tu su juo pa­lai­do­ti mir­ty­je, kad kaip Jė­zus bu­vo pri­kel­tas iš nu­mi­ru­sių Tė­vo šlo­vin­ga ga­lia, taip ir mes pra­dė­tu­me gy­ven­ti at­nau­jin­tą gy­ve­ni­mą” (Rom. 6, 4).

 

Penktoji dalis

Mokymas apie dangaus raktus ir išpažintį

Kaip kiekvienas šeimos tėvas turi tai paprastai išaiškinti savo šeimynai.

Mokymas apie raktų galią

Kas yra raktų galia?

Raktų galia yra ypatinga dvasinė galia, kurią Kristus suteikė žemėje savo Bažnyčiai atgailaujančiųjų nuodėmėms atleisti ir neatgailaujančiųjų nuodėmėms sulaikyti tol, kol jie jų neapgailės.

Kur tai parašyta?

Taip rašo šventasis evangelistas Jonas: “Tai pa­sa­kęs, jis kvė­pė į juos ir ta­rė: ‘Im­ki­te Šven­tą­ją Dva­sią. Kam at­lei­si­te nuo­dė­mes, tiems jos bus at­leis­tos, o kam su­lai­ky­si­te, ­ su­lai­ky­tos’” (Jn. 20, 22-23).

Kokį tikėjimą įkvepia tau šie žodžiai?

Tikiu, kad Kristaus pašauktieji tarnai pagal šį dievišką paliepimą vykdo savo pareigas ir ypač tuo, kad jie atvirai nuodėmiaujančius ir neatgailaujančius nusidėjėlius atskiria nuo krikščionių Bažnyčios, o tiems, kurie apgaili savo nuodėmes ir nori pasitaisyti, atleidžia, kad tai galioja ir teisinga yra ir danguje, lyg tai būtų atlikta paties mūsų mielojo Viešpaties Jėzaus Kristaus.

Mokymas apie išpažintį

Kas yra išpažintis?

Išpažintis susideda iš dviejų dalių: pirmoji, kai mes išpažįstame savo nuodėmes, ir antroji, kai mes gauname iš nuodėmklausio nuodėmių atleidimą taip, tarsi tai būtų iš paties Dievo ir ne abejojame, bet tvirtai tikime, kad mūsų nuodėmės yra taip atleidžiamos ir Dievo akivaizdoje danguje.

Kokias nuodėmes turime išpažinti?

Mes turime suvokti, kad prieš Dievą esame kalti dėl visų nuodėmių, netgi dėl tų, kurių mes patys nesuprantame – taip, kaip tai darome maldoje “Tėve mūsų”, tačiau nuodėmklausiui turime išpažinti tik tas nuodėmes, apie kurias patys žinome ir širdyje gailimės.

Kokios tai nuodėmės?

Daryk tai pagal dešimt Dievo įsakymų, kas bebūtum – šeimos tėvas ar motina, sūnus ar duktė, šeimininkas, šeimininkė ar tarnas. Ar nebuvai klastingas, netikintis, tingus, barningas, ar neįžeidei tyčia kitą savo žodžiu ar darbu, ar nevogei, nebuvai aplaidus, nerūpestingas, ar nepakenkei kam nors?

Trumpas pamokymas apie asmeninę išpažintį

Kai tau reikia nuodėmių atleidimo, eik pas savo kunigą ir kalbėk taip: “Gerbiamasis kunige, aš prašau išklausyti mano išpažintį ir paskelbti man Dievo vardu nuodėmių atleidimą”.

Išsakyk jam visa, kas slegia tavo širdį. Įdėmiai išklausyk, ko jis tave moko ir kaip guodžia tave Dievo Žodžiu, kaip po to Dievo vardu skelbia tau nuodėmių atleidimą tokiais žodžiais:

“Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu ir Jo paliepimu aš atleidžiu tau tavo nuodėmes vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen. Eik ramybėje!”

Šeštoji dalis

Šventosios Vakarienės sakramentas

Kaip kiekvienas šeimos tėvas turi tai paprastai išaiškinti savo šeimynai.

Kas yra Šventoji Vakarienė?

Tai yra tikras mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kūnas ir kraujas duonoje ir vyne, paties Kristaus paliktas mums, krikščionims, valgyti ir gerti.

Kur tai parašyta?

Tai rašo šventi evangelistai Matas, Markus, Lukas ir šventas apaštalas Povilas: “Mūsų Viešpats Jėzus Kristus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, laužė ir davė savo mokiniams, sakydamas: ‘Imkite ir valgykite, tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui’. Tuo pačiu būdu po vakarienės Jis paėmė taurę, dėkojo ir davė jiems sakydamas: ‘Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už jus ir už daugelį išliejamas nuodėmių atleidimui. Tai darykite, kiek kartų gersite, mano atminimui’”. (Mt. 26, 26-28; Mk. 14, 22-24; Lk. 22, 19-20; 1Kor. 11, 23-25).

Ką suteikia toks valgymas ir gėrimas?

Tai rodo mums šie žodžiai: “už jus atiduodamas” ir “išliejamas nuodėmių atleidimui”. Tokiais žodžiais šiuo sakramentu suteikiamas nuodėmių atleidimas, gyvybė ir išganymas, nes kur yra nuodėmių atleidimas, ten gyvybė ir išganymas.

Kaip gali kūniškas valgymas ir gėrimas daryti tokius didžius veiksmus?

Pats valgymas ir gėrimas to nedaro, bet žodžiai “už jus atiduodamas” ir “išliejamas nuodėmių atleidimui”. Šie žodžiai kartu su kūnišku valgymu ir gėrimu yra svarbiausias sakramento dalykas, ir, kas šiais žodžiais tiki, tai įgyja tai, ką jie skelbia ir žada – nuodėmių atleidimą.

Kas tokį Sakramentą vertingai priima?

Pasninkauti ir kūniškai pasiruošti yra geras išorinis pasiruošimas, bet tik tas yra tikrai vertas ir gerai pasiruošęs, kuris tiki šiais žodžiais: “už jus atiduodamas” ir “išliejamas nuodėmių atleidimui”. Kas šiais žodžiais netiki ar abejoja, yra nevertas ir nepasiruošęs, nes žodžiai “už jus” reikalauja tikrai tikinčių širdžių.

 

Pirmasis priedas

Maldos

Kaip kiekvienas šeimos tėvas turi mokyti melstis savo šeimyną ryte ir vakare.

Ryto malda

Ryte atsikėlęs persižegnok šventu kryžiumi, sakydamas:

“Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen”.

Tada klūpėdamas ar stovėdamas sukalbėk Tikėjimo Išpažinimą ir Viešpaties maldą “Tėve mūsų”. Po to gali melstis taip:

Dėkoju Tau, mano dangiškasis Tėve, per tavo mieląjį Sūnų Jėzų Kristų, kad mane šiąnakt maloniai apsaugojai nuo visų nelaimių ir pavojų, ir prašau Tave: apsaugok mane ir šiandien nuo nuodėmių ir nuo viso pikto, kad Tau įtiktų visi mano darbai ir gyvenimas. Pavedu save, savo kūną ir sielą ir viską į Tavo rankas. Tavo šventasis angelas tesie su manimi, kad piktasis priešas neturėtų jokios galios prieš mane. Amen.

Tada gali sugiedoti giesmę ir pastiprinti savo sielą kaip tau atrodo geriausia. Po to gali ramia širdimi pradėti savo darbus.

Vakaro malda

Vakare eidamas ilsėtis persižegnok šventu kryžiumi, sakydamas:

“Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen”.

Tada klūpėdamas ar stovėdamas sukalbėk Tikėjimo Išpažinimą ir Viešpaties maldą “Tėve mūsų”. Po to gali melstis taip:

Dėkoju Tau, mano dangiškasis Tėve, per tavo mieląjį Sūnų Jėzų Kristų, kad mane šiandien maloniai apsaugojai ir prašau Tave: atleisk man visas mano nuodėmes ir ką aš neteisiai padariau ir apsaugok mane šią naktį. Pavedu save, savo kūną ir sielą ir viską į Tavo rankas. Tavo šventasis angelas tesie su manimi, kad piktasis priešas neturėtų jokios galios prieš mane. Amen.

Tada gali eiti ramiai ilsėtis.

Maldos prie stalo

Kaip kiekvienas šeimos tėvas turi mokyti melstis savo šeimyną prie stalo

Malda prieš valgį

Vaikai ir kiti šeimos nariai susirinkę prie stalo turi pagarbiai sudėti rankas ir tarti:

“Visų akys Tavęs laukia, Viešpatie, ir Tu duodi jiems maistą tinkamu laiku; Tu atveri savo dosnią ranką ir pasotini visus gyvuosius iš malonės” (Ps. 145, 15-16).

Po to Viešpaties maldą ir maldelę:

“Viešpatie Dieve, dangaus Tėve, laimink mus ir šias dovanas, kurias priimame iš Tavo dosnios malonės per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Amen”.

Padėka po valgio

Pavalgę visi sudėję rankas turi pamaldžiai sakyti:

“Dė­ko­ki­te Viešpačiui, nes jis yra ge­ras, nes jo iš­ti­ki­mo­ji mei­lė am­ži­na. Jis duo­da pa­ša­ro gy­vu­liams ir le­sa­lo var­nos jau­nik­liams. Ne ris­tū­no jė­ga jis mė­gau­ja­si, ma­lo­nu­mo jam ne­tei­kia nė bė­gi­ko grei­tu­mas. Viešpats gė­ri­si tais, ku­rie pa­gar­biai jo bi­jo, ku­rie pa­si­ti­ki jo iš­ti­ki­mą­ja mei­le” (Ps. 106, 1; 147, 9.10).

Po to Viešpaties maldą ir maldelę:

“Dėkojame Tau, Viešpatie Dieve Tėve, per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų už visas Tavo dovanas. Tu gyveni ir viešpatauji amžinai. Amen”.

Antrasis priedas

Namų lentelė

Biblijos eilutės, skirtos skaityti ir vykdyti kiekvienam pagal jo pašaukimą

Bažnyčios vyskupams, kunigams ir pamokslininkams

“Bū­ki­te rū­pes­tin­gi sau ir vi­sai kai­me­nei, ku­riai Šven­to­ji Dva­sia jus pa­sky­rė vys­ku­pais, kad ga­ny­tu­mė­te Die­vo Baž­ny­čią, ku­rią jis yra įsi­gi­jęs sa­vo krau­ju” (Apd. 20, 28).

“O vys­ku­pas tu­ri bū­ti ne­peik­ti­nas: tik kar­tą ve­dęs, blai­vus, pro­tin­gas, pa­do­rus, sve­tin­gas, ge­bąs mo­ky­ti, ne gir­tuok­lis, ne ki­vir­čius, bet švel­nus, ne­mėgs­tan­tis vai­dy­tis, ne­go­dus, ge­ras sa­vo na­mų šei­mi­nin­kas, tu­rin­tis klus­nius ir tik­rai do­rus vai­kus. Jei kas ne­su­ge­ba šei­mi­nin­kau­ti sa­vo na­muo­se, tai kaip­gi jis pa­si­rū­pins Die­vo Baž­ny­čia?! Vys­ku­pas ne­tu­ri bū­ti nau­ja­ti­kis, kad ne­pra­dė­tų di­džiuo­tis ir ne­pa­kliū­tų į vel­nio teis­mą”…“tvir­tai lai­ką­sis tik­ro­jo mo­ky­mo, kad, dės­ty­da­mas svei­ką moks­lą, su­ge­bė­tų ir pa­ra­gin­ti, ir at­rem­ti prieš­gi­nas” (1Tim. 3, 2-6; Tit. 1, 9).

Kokios krikščionių pareigos savo mokytojams ir sielų ganytojams?

“Pa­si­li­ki­te tuo­se na­muo­se, val­gy­ki­te ir ger­ki­te, kas duo­da­ma, nes dar­bi­nin­kas ver­tas sa­vo už­mo­kes­čio. Ne­si­kil­no­ki­te iš na­mų į na­mus” (Lk. 10, 7).

“Taip ir Vieš­pats yra pa­tvar­kęs, kad Evan­ge­li­jos skel­bė­jai gy­ven­tų iš Evan­ge­li­jos” (1Kor. 9, 14).

“Kas mo­ko­mas žo­džio, te­gul da­li­ja­si sa­vo gė­ry­bė­mis su mo­ky­to­ju. Ne­ap­si­gau­ki­te! Die­vas ne­si­duo­da iš­juo­kia­mas. Ką žmo­gus sė­ja, tai ir pjaus” (Gal. 6, 6-7).

“Ge­rai va­do­vau­jan­tys vy­res­nie­ji te­bū­na lai­ko­mi nu­si­pel­niu­siais dvi­gu­bos pa­gar­bos, vy­res­nie­ji ypač tie, ku­rie triū­sia, skelb­da­mi žo­dį ir mo­ky­da­mi. Juk Raš­tas sa­ko: „Ne­už­rišk ku­lian­čiam jau­čiui nas­rų“, ir: „Dar­bi­nin­kas ver­tas sa­vo už­mo­kes­čio“ (1Tim 5, 17-18).

“Mes pra­šo­me jus, bro­liai, gerb­ti tuos, ku­rie dar­buo­ja­si tarp jū­sų, va­do­vau­ja Vieš­pa­ty­je ir tei­kia jums pa­mo­ky­mų. La­bai bran­gin­ki­te ir my­lė­ki­te juos dėl jų dar­bo! Tai­kiai su­gy­ven­ki­te tarp sa­vęs!” (1Tes. 5, 12-13).

“Klau­sy­ki­te sa­vo va­do­vų ir bū­ki­te jiems at­si­da­vę, nes jie bu­di jū­sų sie­lų la­bui, bū­da­mi at­sa­kin­gi už jas; ta­da jie tai da­rys su džiaugs­mu, o ne dū­sau­da­mi, nes tai ne­bū­tų jums nau­din­ga” (Hbr. 13, 17).

Apie pasaulietiškąją valdžią

“Kiek­vie­nas žmo­gus te­bū­na klus­nus vie­ša­jai val­džiai, nes nė­ra val­džios, ku­ri ne­bū­tų iš Die­vo, o ku­rios yra, tos Die­vo nu­sta­ty­tos. Kas prie­ši­na­si val­džiai, prie­ši­na­si Die­vo su­tvar­ky­mui. Ku­rie prie­ši­na­si, už­si­trau­kia teis­mą. Ji juk yra Die­vo tar­nai­tė ta­vo la­bui. Bet jei da­rai blo­ga, bi­jok, nes ji ne vel­tui ne­šio­ja ka­la­vi­ją. Ji ­ Die­vo tar­nai­tė ir rūs­ti bau­dė­ja da­ran­tiems pik­ta” (Rom. 13, 1-2.4).

Piliečiams

“Ati­duo­ki­te tad, kas cie­so­riaus, cie­so­riui, o kas Die­vo ­ Die­vui” (Mt. 22, 21).

“ To­dėl rei­kia jos klau­sy­ti ne tik dėl gra­sos, bet ir dėl są­ži­nės. Juk to­dėl ir mo­kes­čius mo­ka­te, o anie yra Die­vo tar­nau­to­jai, nuo­lat už­si­i­man­tys tais da­ly­kais. Ati­duo­ki­te vi­siems, ką pri­va­lo­te: kam mo­kes­tį ­ mo­kes­tį, kam mui­tą ­ mui­tą, kam bai­mę ­ bai­mę, kam pa­gar­bą ­ pa­gar­bą” (Rom. 13, 5-7).

“Tai­gi pir­miau­sia ra­gi­nu maldau­ti, mels­tis, už­tar­ti ir dė­ko­ti už vi­sus žmo­nes, už ka­ra­lius ir vi­sus vy­res­ny­bė­je esan­čius, idant ga­lė­tu­me ty­liai ra­miai gy­ven­ti vi­so­ke­rio­pai mal­din­gą ir gerb­ti­ną gy­ve­ni­mą. Tai ge­ra ir pri­im­ti­na aky­se mū­sų Gel­bė­to­jo Die­vo” (1Tim. 2, 1-3)

“Pri­mink jiems, kad lenk­tų­si ir bū­tų klus­nūs val­do­vams bei vy­res­ny­bei, kad bū­tų pa­si­ry­žę kiek­vie­nam ge­ram dar­bui” (Tit. 3, 1)

“Bū­ki­te klus­nūs kiek­vie­nai žmo­nių val­džiai dėl Vieš­pa­ties: tiek ka­ra­liui, kaip vy­riau­sia­jam, tiek val­dy­to­jams, kaip jo pa­siųs­tiems baus­ti pik­ta­da­rių, iš­aukš­tin­ti ge­rų­jų” (1Pt. 2, 13-14)

Vyrams

“O ir jūs, vy­rai, su­pra­tin­gai gy­ven­da­mi su mo­te­ri­mis, at­si­žvel­ki­te, kad jos pri­klau­so sil­pnes­nei ly­čiai, pa­gerb­ki­te jas, kaip tu­rin­čias kar­tu su ju­mis pa­vel­dė­ti gy­ve­ni­mo ma­lo­nę; ta­da jū­sų mal­dos ne­bus trik­do­mos” (1Pt. 3, 1.7)

“O jūs, vy­rai, my­lė­ki­te sa­vo žmo­nas ir ne­bū­ki­te joms šiurkš­tūs” (Kol. 3, 19)

Žmonoms

“Jūs, žmo­nos, bū­ki­te klus­nios sa­vo vy­rams … Taip Sa­ra klau­sė Ab­ra­o­mo ir va­di­no jį vieš­pa­čiu. Jūs ta­po­te jos duk­te­ri­mis, da­ry­da­mos ge­ra ir ne­bi­jo­da­mos jo­kių bau­gi­ni­mų” 1Pt. 3, 1.6

Tėvams

“Ir jūs, tė­vai, ne­er­zin­ki­te sa­vo vai­kų, bet auk­lė­ki­te juos, draus­min­da­mi ir mo­ky­da­mi Vieš­pa­ties var­du” (Ef. 6, 4)

Vaikams

“Jūs, vai­kai, klau­sy­ki­te Vieš­paty­je sa­vo gim­dy­to­jų, nes ši­to rei­ka­lau­ja tei­sin­gu­mas. Gerbk sa­vo tė­vą ir mo­ti­ną ­ tai pir­ma­sis įsa­ky­mas su pa­ža­du: Kad tau ge­rai sek­tų­si ir il­gai gy­ven­tu­mei že­me­je” (Ef. 6, 1-3)

Jaunimui

“Taip pat jūs, jau­nes­nie­ji, bū­ki­te klus­nūs vy­res­nie­siems. Ir vi­si bū­ki­te ap­si­vil­kę nuo­lan­ku­mu vie­ni ki­tiems, nes Die­vas iš­pui­kė­liams prie­ši­na­si, o nuo­lan­kie­siems duo­da ma­lo­nę. Tad nu­si­že­min­ki­te po ga­lin­ga Die­vo ran­ka, kad jis iš­aukš­tin­tų jus me­tui at­ėjus” (1Pt. 5, 5-6)

Darbininkams

“Jūs, ver­gai, klau­sy­ki­te sa­vo že­miš­kų­jų šei­mi­nin­kų su bai­me ir pa­gar­ba, su ne­klas­tin­ga šir­di­mi lyg kad Kris­taus, ne dėl akių tar­nau­da­mi, lyg žmo­nėms pa­tik­ti no­rė­da­mi, bet kaip Kris­taus ver­gai, iš šir­dies vyk­dan­tys Die­vo va­lią. No­riai tar­nau­ki­te kaip Vieš­pa­čiui, o ne žmo­nėms, ži­no­da­mi, jog kiek­vie­nas, tiek ver­gas, tiek lais­va­sis, jei ką ge­ra pa­da­ro, gaus tą pa­tį iš Vieš­pa­ties” (Ef. 6, 5-8)

Darbdaviams

“Ir jūs, šei­mi­nin­kai, tą pa­tį da­ry­ki­te jiems. Liau­ki­tės gra­si­nę, ži­no­da­mi, kad ir jiems, ir jums yra Vieš­pats dan­gu­je ir kad jis ne­da­ro skir­tu­mo tarp as­me­nų” (Ef. 6, 9).

Našlėms

“Tik­ra naš­lė, pa­li­ku­si vie­na, su­dė­jo vil­tis į Die­vą ir die­ną nak­tį mal­dau­ja bei mel­džia­si. Bet naš­lė ma­lo­nu­mų ieš­ko­to­ja, dar gy­va bū­da­ma, jau yra mi­ru­si” (1Tim. 5, 5-6).

Visiems

“My­lėk sa­vo ar­ti­mą kaip sa­ve pa­tį. Mei­lė ne­da­ro nie­ko pik­ta ar­ti­mui. Tai­gi mei­lė ­ įstatymo įvyk­dy­mas (Rom. 13, 9-10)

“Tai­gi pir­miau­sia ra­gi­nu mal­dau­ti, mels­tis, už­tar­ti ir dė­ko­ti už vi­sus žmo­nes” (1Tim. 2, 1).

Kas mokos Žodžio rūpestingai,
Tam Dievo meilės niekuomet nestinga.

 

Trečiasis priedas

Krikščioniški klausimai ir atsakymai,

kuriuos Dr. Martynas Liuteris parašė tiems,
kurie ruošiasi priimti Šventąją Vakarienę.

Po išpažinties ir po mokymo apie dešimt Dievo įsakymų, Tikėjimo Išpažinimo, “Tėve mūsų”, Krikšto ir priėmus Šventąją Vakarienę kunigas arba kiekvienas pats sau gali užduoti tokius klausimus:

Ar tiki, kad esi nusidėjėlis? – Tikiu, kad esu nusidėjėlis.

Iš kur tai žinai? – Žinau iš dešimties Dievo įsakymų, kurių nevykdžiau.

Ar gailiesi dėl savo nuodėmių? – Taip gailiuosi, kad esu nusidėjęs Dievo akyse.

Ko esi nusipelnęs dėl savo nuodėmių? – Esu nusipelnęs Jo rūstybės ir pasmerkimo, žemiškosios mirties ir amžinosios pražūties.

Ar nori būti išgelbėtas? – Noriu.

Kuo tu tiki? – Tikiu Jėzų Kristų, savo Viešpatį.

Kas yra Kristus? – Jis yra Dievo Sūnus, tikrasis Dievas ir tikrasis žmogus.

Ką Kristus padarė dėl tavęs? – Jis dėl manęs numirė ir praliejo ant kryžiaus savo kraują mano nuodėmėms atleisti.

Iš kur tai žinai? – Iš Evangelijos žodžių ir iš Šventosios Vakarienės Įsteigimo žodžių.

Kokie yra Šventosios Vakarienės Įsteigimo žodžiai? – “Mūsų Viešpats Jėzus Kristus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną ir, sukalbėjęs padėkos maldą, laužė ir davė savo mokiniams, sakydamas: ‘Imkite ir valgykite, tai yra mano kūnas, kuris už jus atiduodamas. Tai darykite mano atminimui’. Tuo pačiu būdu po vakarienės Jis paėmė taurę, dėkojo ir davė jiems sakydamas: ‘Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas, Naujosios Sandoros kraujas, kuris už jus ir už daugelį išliejamas nuodėmių atleidimui. Tai darykite, kiek kartų gersite, mano atminimui’”.

Ar tu tiki, kad šiuo sakramentu tau duodamas tikrasis Kristaus kūnas ir kraujas? – Tikiu.

Kas tave skatina tuo tikėti? – Kristaus žodžiai: “Imkite ir valgykite, tai yra mano kūnas” ir “Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas”.

Ką mes turime daryti valgydami jo kūną bei gerdami jo kraują ir tuo priimdami nuodėmių atleidimo užstatą? – Mes turime skelbti Kristaus mirtį ir prisiminti Jo žodžius: “Tai darykite, kiek kartų gersite, mano atminimui”.

Kodėl mums reikia atsiminti ir skelbti Kristaus mirtį? – Todėl, kad mokytumės tikėti, kad nė vienas sutvėrimas nebūtų galėjęs panaikinti mūsų nuodėmių, tiktai mūsų Viešpats Jėzus Kristus, tikrasis Dievas ir Žmogus, ir kad mokytumės laikyti mūsų nuodėmes sunkiomis ir didelėmis, o Jo malonę dar didesne.

Kas paskatino Kristų panaikinti mūsų nuodėmes? – Tai padarė didi Jo meilė savo Tėvui, meilė man ir kitiems nusidėjėliams, kaip parašyta: “Kris­tus pa­mi­lo jus ir ati­da­vė už mus sa­ve”(Ef. 5, 2).

Kas tave skatina dažnai priimti Šventąją Vakarienę? – Tam mane skatina Atpirkėjo valia ir pažadas bei mano paties nuodėmės baimė.

Ką turi daryti žmogus, kuris nejaučia baimės, nei alkio, nei troškulio Šventajam Sakramentui? – Patikrink, ar esi kūnas ir kraujas ir ar tiki Dievo Žodžiu, kuris skelbia: “Aš ži­nau, kad ma­ny­je, tai yra ma­no kū­ne, ne­gy­ve­na gė­ris” (Rom. 7, 18). Po to tu įsitikink, kad dar esi pasaulyje ir kad pasaulis yra pilnas nuodėmės, nes Dievo Žodis sako: “nes vi­sa, kas pa­sau­ly­je, tai kū­no geis­mas, akių geis­mas ir gy­ve­ni­mo pui­ky­bė, o tai nė­ra iš Tė­vo, bet iš pa­sau­lio” (1 Jn. 2, 16). Tavo pašonėje tikrai yra piktasis velnias, kuris savo melu ir piktumu tave gundo, kaip Biblijoje sakoma: “Bū­ki­te blai­vūs, bu­dė­ki­te! Jū­sų prie­šas vel­nias kaip riau­mo­jan­tis liū­tas slan­kio­ja ap­lin­kui, ty­ko­da­mas ką pra­ry­ti. Pa­si­prie­šin­ki­te jam tvir­tu ti­kė­ji­mu, ži­no­da­mi, kad to­kius pat ken­tė­ji­mus ten­ka iš­kęs­ti jū­sų bro­liams vi­sa­me pa­sau­ly­je” (1Pt. 5, 8-9).

Skelbta Lietuvos evangelikų liuteronų Bažnyčios svetainėje