Šeštadienį Biržų krašto muziejaus „Sėla“ arsenalo salėje vyko konferencija ,,Reformacijos idėjų atgarsiai tarp Gdansko ir Talino. Kultūrinio transfero ypatumai“, skirta paminėti Reformacijos jubiliejų.
Brastos Biblijos iliustracijos
Pirmoji, didesnioji konferencijos dalis vyko Klaipėdoje. Anot renginio organizatorių, pagrindinis konferencijos tikslas – iš laiko perspektyvos įvertinti kultūrinius pokyčius, Reformacijos kultūrinio transfero ypatumus ir jų poveikį bažnytiniam bei pasaulietiniam regiono gyvenimui. ,,Konferencijoje siekiama akcentuoti ne tiek patį Reformacijos laikotarpį, kiek iš laiko bei istorinės perspektyvos pažvelgti kaip reformacijos suformuotos idėjos transformavosi atskiruose regiono miestuose ir žemėse bei šalyse, ir kokį poveikį jos turėjo atskirų kraštų visuomenių bei jų grupių raidai, kokios idėjos peržengė atskirų kraštų, bažnyčių ar konfesijų ribas“, – sakoma konferencijai skirtame buklete.
Biržų vadovai konferencijoje.
Iš tikrųjų biržiečiai labai norėjo atskiros konferencijos savo mieste, deja, kaip sakė ,,Sėlos“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja E.Lansbergienė, paaiškėjo, kad tarptautinė mokslinė konferencija galima tik universitetiniuose miestuose Vilniuje arba Klaipėdoje. Bet, kaip sako žemaičiai, dėl gero noro nėra blogo oro. Konferencijos organizacinio ir mokslinio komitetų pirmininkas doc.dr. Arūnas Baublys dėjo daug pastangų, kad bent dalis šios reikšmingos konferencijos vyktų jo gimtajame mieste, kuris , anot mokslininko, buvo ekonominis, politinis, dvasinis Reformacijos centras, reformatų sostinė. ,,Norėjosi dalelę šviesos atvežti čia, iš kur tiek metų ėjo šviesa,“ – sakė mokslininkas. Dalis konferencijos pranešėjų, grupė studentų, lydimi dr. A.Baublio, šeštadienio popietę pasirodė Biržuose, kur susirinkę biržiečiai ir svečiai išklausė pranešimų Reformaciją.
Teatralizuotas kunigaikščių Radvilų sveikinimas.
Kunigaikščių mieste konferencijos dalyvius sveikino muziejininkai – salė su derama pagarba, atsistoję pasitiko išdidžiai žengiančią Radvilų porą – muziejaus direktorių G.Butkevičių ir pavaduotoją E.Lansbergienę. Verta priminti, kad istoriniai Radvilos buvo ne šiaip didikai – jiems buvo suteiktas šv. Romos kunigaikščių titulas, tad išties šiai giminei pagarbos niekada nebus per daug.
Sveikinimo žodį tarė Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas. Apgailestaudamas, kad negali būti visoje konferencijoje, nes išvažiuoja į Kėdainius, ,,pas brolius“, jis linkėjo ieškoti kuo daugiau Biržus išskiriančių istorinių faktų, nes, anot mero, neatsispiriant nuo istorijos mes niekam neįdomūs.
Profesorius Ojars Sparitis
Konferenciją pradėjęs Latvijos MA prezidentas, Latvijos Menų akademijos profesorius Ojars Sparitis pasidžiaugė galėjęs pasikalbėti latviškai ir įteikė merui dovanų. Profesoriaus pranešimo tema buvo ,,Reformacijos ir konfesionalizacijos liudijimai Livonijos meno artefaktuose“. Pranešime mokslininkas iš Latvijos apžvelgė, kaip religinės kovos ir pasistumdymai tarp katalikų ir reformatų atsispindi meno kūriniuose, kurių daugiausia, žinoma, yra Rygoje.
Archeologas Karolis Duderis pranešime ,,Biržų kunigaikštystė: praeitis, dabartis, ateitis“ supažindino konferencijos dalyvius su naujausiais kasinėjimų metu rastais istoriniais artefaktais. Istorikas atkreipė dėmesį, kad galima paimti XVII a. J. Narūnavičiaus žemėlapį ir jį uždėti ant šiuolaikinio žemėlapio, aiškiai matysime Biržų kunigaikštystės ribas šiandien. Jis pasidžiaugė, kad šie metai svarbūs ne tik istorinių datų minėjimu, bet ir archeologams jie buvo turtingi radinių. Pačiam K. Duderiui , kalbant apie praeitį, įdomiausia yra ne miestų užstatymas, o paprastų miestiečių kasdienybė, jų buitis. Jis papasakojo, kad buvo surasta XVII a. trečio ketvirčio ūkinė duobė, naudota gana trumpą laiką – apie 15 metų; vieta, kur to meto miestiečiai vertė buitines šiukšles. Tai – labai vertingas radinys archeologams, nes būtent iš tų kasdienių šiukšlių galima itin daug sužinoti apie to meto eilinių miestiečių gyvenimą. Kaip sakė K. Duderis, rasta apie pusę tonos puodų, puodynių šukių, sulūžusių įrankių, sagų, maisto atliekų. Pastarosios taip pat sukėlė tam tikrą nusistebėjimą, nes šalia mums visiems įprastų gyvūnų – kiaulių, avių, paukščių – kaulų, buvo rasta ir arklienos atliekų, kas parodo, kad tam tikru, ganėtinai sunkiu, laikotarpiu ano meto biržiečiams teko misti ir nelabai lietuviams įprastu maistu. Minėtoje duobėje rastas ir didžiulis kiekis žuvų kaulų, o tai liudija, kad ežeras miestiečiams tarnavo ne tik gynybai, bet buvo ir maisto šaltinis. Įdomu ir tai, kad pagal šiuos kaulus galima nustatyti, kokios žuvys tuo metu veisėsi ežere, kas galbūt būtų įdomu žiūrint iš turizmo verslo pusės – sugrąžinti tas veisles į ežerą ir restorane jomis vaišinti svečius. Prelegentas parodė rastų indų nuotraukas, kuriose matyti, kad indai stebėtinai gerai išsilaikę ir, anot archeologo, nebūtų sunku juos suklijuoti ir eksponuoti muziejuje. K.Duderis konferencijos dalyviams parodė ir daugiau nuotraukų su duobės radiniais, tarp kurių peiliai, pypkutės, sagos , papuošalų detalės – visa, ką žmogus visais amžiais turi ir naudojasi gyvenime.
Tokie kasdien naudojami daiktai buvo rasti istorinėje atliekų duobėje.
Pranešime K.Duderis taip pat apžvelgė Biržų kunigaikštystės miestelių raidą ir atradimus (ir, deja, praradimus taip pat): Salamiestis, Nemunėlio Radviliškis, Papilys. Archeologas akcentavo, kad visos statybos, kurios vyksta, turėtų vykti kartu su archeologiniais tyrimais, kad neprarastume savo istorijos, nesunaikintume, kad ir netyčia, svarbių istorijai faktų.
Mokslinę konferencijos dalį baigė dr. Arūno Baublio pranešimas ,,Reformatų Bažnyčios Sinodo politika, kaip Bažnyčios išlikimo priemonė“. Mokslininkas apžvelgė svarbiausius etapus, kaip buvo steigiamos mokyklos reformatų valdomose žemėse, kaip buvo verčiamos ir leidžiamos svarbiausios tikėjimo knygos. ,,Reformacija tai nebuvo tik formalus pasikeitimas iš katalikų bažnyčios į protestantų bažnyčią, bet esminis šio pasikeitimo akcentas buvo gimtoji kalba ir jos pagalba išmoktos Šventojo Rašto tiesos, kurios turėjo tapti kasdieninio gyvenimo norma“,- teigė mokslininkas. Deja, Reformacijos pradininko Radvilos Juodojo, tiek pastangų įdėjusio naujojo tikėjimo sklaidai, sūnus Radvila Našlaitėlis pasistengė sunaikinti viską, ką sukūrė tėvas. Vienas iš tokių ryškiausių sūnaus ir tėvo priešpriešos simbolių – Brastos Biblijos sudeginimas. Brastos Biblija buvo ne tik kolektyvinis darbas – ją vertė apie 20 mokslininkų, bet ji, kaip žydų Talmudas, buvo knyga, turinti komentarus, ir pats įdomiausias dalykas – ši Biblija buvo iliustruota. Iliustracijos nėra šiaip sau, jos yra labai glaudžiai susijusios su turiniu, kas yra be galo sudėtinga realizuoti. Tai rodo, kad Radvila Juodasis gerai išmanė Bibliją ir turėjo tvirtas teologijos žinias.
Radvila Rudasis, toliau tęsęs Reformacijos sklaidos darbus, visgi buvo daugiau karys ir nebuvo toks intelektualus ir taip giliai mąstantis kaip jo pusbrolis Radvila Juodass. Istorikas atkreipė dėmesį, kad, priešingai nei Livonijoje, kur reformacija pirmiausia ir daugiausia plėtėsi Rygoje ir kituose miestuose, Radvilos stengėsi, kad reformacija pasiektų ne tik mažus miestelius, bet net ir privačius dvarus. Kaip pavyzdį jis pateikė didiką Švobą, kuris Švobiškyje pastatė ir išlaikė reformatų bažnyčią – ne tik mokėjo kunigui, bet prie bažnyčios dar įsteigė ir mokyklą.
Radvilų dinastijos vienas svarbiausių nuopelnų švietimui – jų edukacinė politika. Jie siekė kuo daugiau suteikti galimybių ir išlavinti jaunimą, kad kuo daugiau šviesuomenės sugrįžtų į kraštą. Liudvika Karolina Radvilaitė, paskutinioji iš Biržų Radvilų dinastijos, sukūrė stipendijų fondą, jį taip teisiškai įtvirtino, kad Reformatų bažnyčia iki XXI a. galėjo lavinti savo kunigus Vakarų Europos universitetuose.
Muziejaus dovanos konferencijos svečiams
A.Baublys papasakojo apie svarbiausių LDK gimnazijų – Kėdainių, Slucko – ir jų pedagogų reikšmę ne tik reformatų, bet ir apskritai Lietuvos švietimui, lietuvių kalbos norminimui, apžvelgė universitetus, kuriuose su Radvilų įkurto fondo stipendija galėjo studijuoti gabūs Lietuvos jaunuoliai, pristatė garsiausias Lietuvos istorijai, švietimui ir kultūrai nusipelniusias reformatų asmenybes: Mykolą Balčiauską, Andrių Kadarą, Steponą Lipinskį, Martyną Rečinskį ir kitus.
Norintys susipažinti giliau ir išsamiau su dr.A.Baublio pranešimu galės tai padaryti konferencijai skirtame leidinyje, kuris pasirodys ateinančių metų pradžioje ir, tikėtina, atsiras ir Biržuose.
Konferencijos baigiamajame žodyje A.Baublys džiaugėsi, kad renginyje dalyvavo ir politikai, nes, anot A.Baublio, mokslinės konferencijos retai patraukia politikų dėmesį. Renginio bendraorganizatoriai ,,Sėlos“ muziejaus vadovai visiems iš Klaipėdos atvykusiems svečiams įteikė dovanas ir pakvietė aplankyti muziejaus ekspoziciją, kurioje, be kita ko, eksponuojami Biržų evangelikų reformatų bažnyčios liturginiai indai, sugrįžę iš muziejaus fondų Vilniuje.
Konferencija, kad ir nedidelė, buvo įdomi ir vertinga, kas atėjo, tikrai nesigailėjo.
Dr. A.Baublio dėka konferencija pasiekė ir Biržus.
Atskirą žodį norisi tarti apie dr. Arūną Baublį, kurio darbštumas ir ištvermė sukelia pagarbų pavydą, galima sakyti – įkūnija geriausias protestantizmo savybes, tarsi būtų nužengęs iš M. Vėberio knygos. Istorikas buvo vienas iš pagrindinių šios mokslinės konferencijos organizatorių, A. Baublio dėka dalelė šviesos, jo paties žodžiais tariant, sužibo ir Biržuose, kur jis ne tik vedė renginį, bet taip pat vertė į ir iš vokiečių kalbos ir labai daug prisidėjo prie konferencijos sėkmės.
selonija.lt
Nuotraukos ©selonija