Šiemet, minint Reformacijos 500 metų sukaktį, prasminga prisiminti, jog dar XIX a. Telšiuose buvo įkurta evangelikų liuteronų parapija.
Be to, jau šią vasarą, birželio mėnesį, planuojama imtis misijos — atkurti sovietmečiu uždarytą liuteronų parapiją Žemaitijos sostinėje.
Reformacijos pėdsakai Žemaitijoje
Pasikalbėti apie liuteronų bažnyčios pėdsakus Telšių krašto istorijoje susitikome su Klaipėdos kunigu Reinholdu Moru. Vienas iš pokalbio tikslų — informuoti Telšių bendruomenę apie puoselėjamą mintį atkurti liuteronų parapiją Telšiuose. Taigi, kodėl Žemaitijos sostinėje reikėtų atkurti liuteronų parapiją? „Istoriškai žiūrint, reformacijos laike Žemaitija buvo gana stipriai paveikta reformacijos idėjų. Daugelyje miestelių buvo reformatorių bažnyčios, daugeliu atveju ne liuteronų, bet reformatų kalvinistų. Žinoma, kad Telšiuose 1818 m. veikė liuteronų parapija ir tais metais čia buvo pastatyta pirmoji medinė liuteronų bažnyčia“,— pradėjo pasakojimą pašnekovas.
Liuteronų parapija Telšiuose po truputį augo. Ją sudarė ne lietuviai, o vokiečių ir latvių tautybės žmonės, šių laikų supratimu — verslininkai: jie paprastai vertėsi prekyba ar kokį dvarą turėjo nusipirkę. Telšių rajone yra minimos dvi liuteronų parapijėlės ir žinoma, kad stovėjo dvi bažnyčios: Telšiuose ir Pabalvėje — pastarosios griuvėsių liekanų dar galima aptikti ir šiandien. „Telšių parapija, laikui bėgant, augo, plėtėsi. Išaugo reikalas senąją medinę bažnyčią pakeisti nauja — mūrine. 1875 m. jau buvo pastatyta mūrinė, ji gana gražiai atrodė,— ir šventorius, ir tvora, ir varteliai. Ši bažnyčia stovėjo iki pat pokario metų, kai ją nugriovė tuometė Telšių tarybinė valdžia. Archyvuose randame susirašinėjimus ir su vyskupu, ir su kunigu. Tos parapijos likimas buvo sudėtingas. Atėjo sovietai, dar iki karo, apie 1940-uosius, tuomet bažnyčia buvo konfiskuota iš liuteronų. Paskui — karo metas, vokiečių okupacija. Prie vokiečių valdžios buvo išsireikalauta, bažnyčia suremontuota ir 1943 m. liepos 18 d. atšventinta. Jos atšventinime dalyvavo kunigas Jonas Kalvanas, vėliau tapęs liuteronų bažnyčios vyskupu. Į Telšius atvažiuodavo iš Kretingos toks kunigas Balteris ir kiti kunigai. Vienas iš paskutiniųjų minimas kunigas Maks von Bordelius, kuris laikė čia pamaldas“,— tęsė pasakojimą kunigas Moras.
Parapija sunyko
Anot jo, pokario laikotarpis liuteronų parapijai buvo pragaištingas, nes bažnyčia buvo uždaryta. Kunigas sakė girdėjęs iš žmonių, kad ir po karo šitoj bažnytėlėj buvo bandoma melstis, dar buvo susibūrusi nedidelė grupelė evangelikų baptistų, ir šie bandę susirinkti melstis, bet jie visi buvę išvaryti. Bažnyčia buvo uždaryta, paversta fabriku. Paskui nežinia kodėl, nuspręsta sveikutėlę, per karą išlikusią, nenuniokotą bažnyčią nugriauti. Tuo metu, pasak R.Moro, Lietuvoje liuteronų parapijoms teko ne kartą su tokiomis problemomis susidurti. Kodėl būtent liuteronų, ne kitų konfesijų, bažnyčias imtasi griauti? Pašnekovas prasitarė bijąs samprotauti, nenorįs ko nors užgauti. „Katalikų buvo dauguma. Evangelikų mažuma. Nedaug bebuvo likę liuteronų, gal nesugebėjo pakovoti… Tiesa, žinome pavyzdžių, kad kai kur žmonės išsaugojo parapijas, nors valdžia buvo ir dideliais mokesčiais uždėjusi. Štai per sovietmetį maža parapijėlė atsilaikė, nes vienas žmogus augindavo kiaulę, kad ją parduotų ir sumokėtų uždėtus mokesčius“,— pasakojo R.Moras. Tačiau Telšių liuteronų parapijoje nutiko kitaip — tikinčiųjų neliko, parapija sunyko.
Vykdoma misija
Einant laikui, situacija kiek pasikeitė. Žmonės vieni išvažiuoja, kiti atvažiuoja. Taigi, pasak R.Moro, ir Telšiuose šiandien gyvena vienas kitas liuteronas, atsikėlęs iš kitų parapijų. „Šiuo metu jiems reikia važiuoti per visą Lietuvą, kad gautų kažkokį patarnavimą, pasiklausytų Dievo žodžio ar priimtų sakramentą. Aš dažnai važiuodavau pro Telšius ir vis prisimindavau, kad čia buvo liuteronų parapija. Ir vis galvodavau: koks gražus miestelis, o parapijos nėra. Visada turėjau tą mintį. Paskui sužinojau, kad čia yra vienas kitas liuteronas. Tada ir kilo mintis bandyti atkurti liuteronų parapiją“,— kalbėjo R.Moras.
Anot pašnekovo, kadangi šiais metais minimas Reformacijos jubiliejus, tai yra labai gera proga priminti, kad ir čia reformacija buvo, ir kad Telšiuose taip pat veikė reformatų bažnyčia. Šis bandymas atkurti parapiją — misija, kuri gali tęstis kelerius metus — iki septynerių metų. „Jei bus žmonių, jei misija pasitvirtins, tai parapiją galima įregistruoti — tam reikia pagal Lietuvos įstatymus penkiolikos tikinčiųjų. Žinoma, tai niekados nebus didelė bažnyčia. Aš manau, kad postsovietinėje visuomenėje yra daug žmonių, kurie šiandien išvis nelanko jokios bažnyčios, galbūt turi kažkokių nuoskaudų, blogų patyrimų. Ateina žmonių, kurie dešimtmečiais buvo nutraukę ryšius su bažnyčia, tačiau turi vidinį poreikį. Ir aš manau, kad tokių prijaučiančių visur yra, ir Telšiuose galima rasti. Aš tikiuosi, kad jei tai bus iš Dievo, tai ir bus parapija. Jei Dievas nestatys, tai nieko nebus. Manau, kad tas raginimas atkurti yra iš Dievo. Dievas nori, kad žmonės susirinktų, melstųsi. Visuomenei nuo to yra tik geriau: tikėjimas blogo nemokina, nebent tikintieji blogai elgiasi. Dievas ir jo žodis žmogų mokina tiktai gero“,— samprotavo kunigas.
Pirmieji žingsniai
R.Moras pasakojo, jog norima pradėti dar šiemet laikyti pamaldas: bent porą kartų per mėnesį. Pamaldų laikyti atvažiuos kunigas iš Klaipėdos. Svarbu, anot jo, kad žmonės galėtų girdėti Dievo žodį. Be to, svarbus ir kitas aspektas — norima ir plačiajai visuomenei pakalbėti apie reformaciją, gal net kokį renginį reformacijos jubiliejaus proga surengti. Bent vienos pamaldos galėtų įvykti Telšių kapinėse. „Kiek žinau, Telšių kapinėse liuteronai buvo irgi laidojami, jie turėjo savo vietą, galbūt dabar yra sumaišyta. Jei prasidės pamaldos, vienas tokias pamaldas padarysime kapinėse pagerbiant tuos telšiškius liuteronus. Liuteronai turi tokią tradiciją: vasarą pamaldas laiko kapinėse, tai toks mirusių pagerbimas: giedamos giesmės, sakomas pamokslas. Kapai — ne tik vieta, kur laidojama, bet ir sakomas Dievos žodis. Dievo žodis neša viltį. Pagrindinis dalykas, ką noriu pranešti,— žmonės turi žinoti, kas vyksta. Tiesiog šiandien gyvename visuomenėje, kuri mažai pažįsta liuteronus. Taigi tikimės, kad šią vasarą, nuo birželio mėnesio, pradėsime pamaldas“,— akcentavo liuteronų kunigas Reinholdas Moras.
Apie reformaciją
Reformacijos pradžia tradiciškai laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai Martynas Liuteris Vitenberge viešai paskelbė 95 Tezes. Iš visų jų jis išskyrė dvi svarbiausias. Pirma — žmogaus išganymas nenuperkamas indulgencijos raštais. Išganymo negali užsitarnauti darbais, juo labiau nusipirkti. Išganymą žmogui Dievas suteikia kaip malonę per tikėjimą Kristaus auka ant kryžiaus. Antra — Biblija yra vienintelis tikėjimo šaltinis, todėl jeigu tradicija prieštarauja Šventajam Raštui — jos reikia atsisakyti. M.Liuteris, siekęs reformuoti Bažnyčią, ragino sugrįžti prie Evangelijos.
Krikščionybė per 500 metų labai pasikeitė ir tam didžiausią įtaką padarė M.Liuterio ir jo bendraminčių drąsa ir tikėjimas.
Reformacija turėjo lemiamos įtakos ne vien tik teologijos, žmogaus dvasinio kelio raidai, bet ir stipriai paveikė Europos ir pasaulio kultūrą, kalbą, raštą. Lietuvos raštijos pradininkai taip pat buvo liuteronų kunigai — Martynas Mažvydas, Liudvikas Rėza, Jonas Bretkūnas, Kristijonas Donelaitis, ir tai ne atsitiktinumas: gimtosios kalbos, rašto puoselėjimą skatino būtent reformacijos principai. Nuo reformacijos pradžios vystėsi kelios šio judėjimo srovės, vėliau suformavusios pagrindines atšakas: kalvinistų, anglikonų, baptistų, metodistų, sekmininkų ir kt. Daugumą jų nuo Liuterio reformos laikų vienija bendri įsitikinimai.
Liuteronai yra viena iš tradicinių konfesinių bažnyčių Lietuvoje, pripažinta valstybės. Lietuvos liuteronų bažnyčia jungia per 25 tūkstančius tikinčiųjų, yra per 50 parapijų, 20 kunigų. Bažnyčios centras — Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis gyvena Vilniuje ir atstovauja bažnyčiai.
Šiuo metu Liuteronų bažnyčiai visame pasaulyje priklauso apie 70 milijonų tikinčiųjų.
Liuteronų kunigas iš Klaipėdos pamaldas ves birželio 18 d. (sekmadienį), 15 val., kavinės „Lisitėja“ renginių salėje.
Nuotraukoje: Kunigas Reinholdas Moras dalyvauja Telšių samariečių susirinkime.
Lina Dijokienė
