Popiežius kovo 31 d. audiencijoje priėmė Popiežiškosios istorijos mokslų akademijos Romoje surengto tarptautinio suvažiavimo „Liuteris po penkių šimtų metų“ dalyvius.
Juos Šventajam Tėvui pristatė ir apie suvažiavimo darbus papasakojo Popiežiškosios istorijos mokslų akademijos pirmininkas kun. Bernard Ardura. Tarptautiniame suvažiavime tris dienas nuo kovo 29 katalikų ir protestantų teologai dalijosi įžvalgomis apie Liuterio reformą istoriniame bažnytiniame kontekste Reformacijos penkių šimtų metų jubiliejaus proga.
Sveikindamas suvažiavimo dalyvius Šventasis Tėvas sakė, kad jo dėkingumo Dievui už sveikintiną iniciatyvą jausmą palydi tam tikra nuostaba prisiminus, kad dar visai neseniai tokio pobūdžio suvažiavimas būtų buvęs visai neįsivaizduojamas.
„Katalikai ir protestantai kartu kalba apie Liuterį Šventojo Sosto institucijos iniciatyva; tikrai, mes pirštais paliečiame Šventosios Dvasios veikimo vaisius!“, pasakė popiežius Pranciškus. „Šventoji Dvasia įveikia bet kokius barjerus ir konfliktus paverčia galimybe augti bendrystėje“.
Popiežius pasidžiaugė, kad Liuterio reformos penkių šimtų metų sukaktis suteikė progą mokslininkams kartu pažvelgti į anuos įvykius. Rimti tyrimai apie Liuterio asmenį ir jo kritika savo laikmečio Bažnyčiai ir popiežystei tikrai padeda įveikti abipusio nepasitikėjimo atmosferą ir priešiškumą, kurie praeityje per ilgai ženklino abipusius katalikų ir protestantų santykius.
Atidus ir rimtas mokslinis tyrimas, laisvas nuo išankstinių nusistatymų ir ideologinių polemikų leidžia šiandien dialoguojančioms Bažnyčioms pažinti ir priimti visa kas Reformacijoje buvo teigiama ir teisinga bei atsiriboti nuo klaidų, persistengimų ir nesėkmių, pripažįstant nuodėmes, atvedusias į pasidalijimą.
Visi mes gerai žinome, kad praeitis negali būti pakeista. Tačiau šiandien, tęsė popiežius Pranciškus, po penkiasdešimties ekumeninio katalikų ir protestantų dialogo metų įmanoma atlikti atminties nuskaistinimą, kuris nereiškia neįmanomo bandymo pataisyti to, kas įvyko prieš penkis šimtmečius, bet reiškia papasakoti šią istoriją kitokiu būdu, be patirtų žaizdų kartėlio, kuris iškraipo vienų apie kitus vaizdą.
Kaip krikščionys, šiandien visi esame pašaukti atsisakyti išankstinių nusistatymų dėl tikėjimo, kurį kiti išpažįsta su kitais niuansais ir kitokiu žodynu, dalytis vieni su kitais atleidimu už mūsų protėvių kaltes ir kartu prašyti Dievą suteikti susitaikymo ir vienybės malonę.
Bernardinai.lt
Originalus Radiovaticana.ca straipsnis (anglų k.)