„Ką bendro turi Reformacija ir akibrokštas? Kokia gi ta Reformacijos žinia?“ – šiais ir kitais klausimais rašytoja Rūta Vanagaitė meistriškai vedė Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje (vasario 24 d.) vykusią diskusiją, skirtą Reformacijos 500 metų sukakčiai.
Reformacija – akibrokštas visai visuomenei. Viskas, rodos, buvo sustyguota, o M. Liuteris, remdamasis Biblija, tarė „Viskas neteisinga“.
Kodėl žmogaus širdyje kyla mintys apie Dievą? Žmogus yra klausianti būtybė, visuomenė – klausiančių žmonių bendrija, todėl tikėjimas joje visuomet bus. Visi tiki, tik klausimas, kuo… Kova vyksta jūsų namuose, jūsų miegamajame: arba jūs su Dievu, arba su kuo nors kitu. Arba jūs krikščionis, arba pakrikštytas pagonis. Bet jeigu atveri širdį, į ją ateina Jėzus.
Kunigas Tomas Šernas, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios generalinis superintendentas
***
Mes visi esame Reformacijos skolininkai. Kiek (savo mintyse) mes sujungiame ryškiausius Lietuvos kultūros vardus su žodžiu „Reformacija“?
Reformacijos žinia paprasta: Dievo Sūnus Jėzus Kristus, istorinis asmuo, iš tiesų šitoje žemėje mirė už visų žmonių nuodėmes ir buvo Dievo prikeltas iš numirusiųjų. Jis yra visų žmonių teisėjas ir ateis visos žemės teisti, tačiau teikia malonę kiekvienam, kuris patiki tuo, kas įvyko.
Pastorius Gabrielius Lukošius, Tikėjimo žodžio bendrijos vadovas
***
Reformacija yra mažiausiai vėlavęs Vakarų civilizacijos religinis ir visuomeninis judėjimas Lietuvoje. Tai turbūt pirmas atvejis, kai Lietuvos atstovai tiek savo intelektu, tiek širdies tikėjimu tapo žinomi Europoje. Lietuvai Reformacija nebuvo joks svetimkūnis (nes ji gimė, M. Liuterio žodžiais tariant) „iš meilės tiesai ir noro ją išsiaiškinti“.
Pati Reformacija kaip akibrokštas tarsi buvo protestas, bet savo turiniu ir dvasia ji tokia nėra. Reformacija buvo labai „už“ katalikų bažnyčią – vienintelę tuometinę krikščionių bažnyčią, siekdama, kad ši apsivalytų. Reformare lotyniškai pertvarkyti, išsivalyti, pasiekti grynumą, atsistoti ant to tikrojo pamato.
LEU Humanitarinio ugdymo fakulteto doc. dr. Deimantas Karvelis
***
Žmogus po nuopuolio nelinkęs pritarti, kad Dievas yra, kad žmogus Jam atskaitingas ir kad jokiais būdais negali pats užsidirbti išganymo. Reformacija atnaujino supratimą, kad mes Dievo akivaizdoje stovime tuščiomis rankomis ir vien iš malonės per tikėjimą esame išgelbėti. Ši mintis visada provokuoja ir provokuos, nes visos kitos religijos paremtos tuo, kad žmogus kažką privalo daryti ar aukoti.
Visi turi atsakyti į (Heidelbergo katekizme iškeltą) klausimą: „Kas yra tavo vienintelė paguoda gyvenant ir mirštant?“ (Reformacija ragina mus) skaityti, mąstyti ir siekti tai suprasti.
Holgeris Lahayne, teologas, Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios Sinodo kuratorius
***
Visą šios diskusijos vaizdo įrašą, kuris buvo transliuojamas kanalu „LRT kultūra“, galima peržiūrėti spustelėjus šią nuorodą.
Diskusija vyko 2017 m. vasario 24 d. 14 val., LRT studijoje „Forumas“ . Renginio vedėja rašytoja Rūta Vanagaitė. Dalyviai: Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios generalinis superintendentas kun. Tomas Šernas, LEU Humanitarinio ugdymo fakulteto doc. dr. Deimantas Karvelis, teologai Holgeris Lahayne ir Gabrielius Lukošius. Renginį dalinai rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, jis įtrauktas į „Reformacijos 500-ųjų metinių minėjimo priemonių planą“.