Liuteroniškajai Reformacijai 500 metų
2017 metus Seimas paskelbė Reformacijos metais, nes šiemet daugelis krikščioniškų šalių švęs 500-ąsias metines nuo Bažnyčios reformacijos pradžios, kai 1517 metais Martynas Liuteris paskelbė 95 tezes. Reformacija turėjo lemiamos įtakos ne vien tik teologijos, žmogaus dvasinio kelio raidai, bet ir stipriai paveikė Europos ir pasaulio kultūrą, kalbą, raštą. Lietuvos raštijos pradininkai taip pat buvo liuteronų kunigai – Martynas Mažvydas, Jonas Bretkūnas, Kristijonas Donelaitis ir tai ne atsitiktinumas: gimtosios kalbos, rašto puoselėjimą skatino būtent reformacijos principai.
Vasario 11 d. šiam jubiliejui skirti renginiai prasidėjo Marijampolės liuteronų parapijoje. Į seminarą susirinkę Marijampolės ir Virbalio parapijų tikintieji klausėsi pranešimų, skirtų pristatyti svarbiausius reformacijos principus, istorinius įvykius ir įžvalgas. Sveikinimo kalboje Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis sakė, kad pirmiausia žinotina, jog M. Liuteris, siekęs reformuoti Bažnyčią, ragino sugrįžti prie Evangelijos. Krikščionybė per 500 metų labai pasikeitė ir tam didžiausią įtaką padarė M. Liuterio ir jo bendraminčių drąsa ir tikėjimas.
Seminaro lektoriai kunigai Jonas Liorančas, Remigijus Šemeklis, Mindaugas Dikšaitis ir habil. dr. Darius Petkūnas savo pranešimuose akcentavo, kad reformacija nėra žinia apie Liuterį. Reformacija yra žinia apie Kristų. Matydamas viduramžių klaidingą mokymą, prieštaraujantį Biblijos tiesoms, Liuteris prie Vitenbergo bažnyčios durų prikalė garsiąsias savo tezes, kviesdamas to meto dvasininkus ir tikinčiuosius tiesiog padiskutuoti. Kuo vėliau ta diskusija pavirto, liudija istoriniai įvykiai, toli gražu nepasižymėję nei tolerancija, nei draugiškumu.
Iš visų tezių Liuteris išskyrė dvi svarbiausias. Pirma – žmogaus išganymas nenuperkamas indulgencijos raštais. Išganymo negali užsitarnauti darbais, juo labiau nusipirkti. Išganymą žmogui Dievas suteikia kaip malonę per tikėjimą Kristaus auka ant kryžiaus. Antra – Biblija yra vienintelis tikėjimo šaltinis, todėl jeigu tradicija prieštarauja Šventajam Raštui – jos reikia atsisakyti.
Seminare buvo pristatytas istorinis įvadas į Santarvės knygą, pirmą kartą vokiškai išleistą Drezdene1580 metais. Tai yra svarbiausių liuteronų tikėjimo išpažinimo raštų rinkinys. „Santarvė“ šiuo atveju reiškia tikrą ir visišką sutarimą tame mokyme, kurį liuteronai stengiasi su Dievo pagalba išlaikyti ir išsaugoti savo širdyse. Šią knygą pasirašė 8 tūkstančiai teologų, kurie pritarė išdėstytiems faktams. Tuo paliudyta, kad Liuteris nekuria naujos teologijos, o tik nori paneigti klaidingą mokymą, neatitinkantį Biblijos nuostatų. Reformacija vyko politinių intrigų fone, tačiau Liuterio sekėjai daugeliu atvejų stengėsi neaštrinti situacijos, susirašinėjo su Romos dvasininkais.
1530 m. birželio 25 d. Augsburgo vyskupo rūmų kapitulos menėje imperatoriaus Karolio V akivaizdoje buvo garsiai perskaitytas Augsburgo tikėjimo išpažinimo tekstas, svarbiausias liuteronų konfesinis raštas.
Seminaro lektoriai dalyvius supažindino su liuteronų liturgija, kuri išoriškai nedaug kuo skiriasi nuo katalikiškos, paminėjo esminius skirtumus tarp šių bažnyčių. Didžiulio susidomėjimo sulaukė pateikti istoriniai faktai, dokumentų kopijos, reformacijos vykdytojų portretai, to meto dailininkų piešiniai religine tematika.
Aptariant temą, ar galima pasitikėti Naujuoju Testamentu, demonstruota medžiaga apie archeologinius kasinėjimus, mokslininkų, istorikų išvadas, patvirtinančias ir Kristaus asmenybės buvimą, ir pirmųjų krikščionių bažnyčių veiklą. Atlikti tyrimai patvirtina, kad Naujajame Testamente yra užrašyti tikri įvykiai ir aplinkybės.
Nuo Reformacijos pradžios vystėsi kelios šio judėjimo srovės, vėliau suformavusios pagrindines atšakas: kalvinistų, anglikonų, baptistų, metodistų, sekmininkų ir kt. Daugumą jų nuo Liuterio reformos laikų vienija bendri įsitikinimai. Šiuo metu Liuteronų bažnyčiai visame pasaulyje priklauso apie 70 milijonų, Lietuvoje – apie 20 tūkst. tikinčiųjų.
Reformacijos jubiliejui paminėti Lietuvoje, o kartu ir Marijampolėje, vyks ir daugiau renginių, koncertų, įvairių susitikimų.
Aldona Kalinauskienė,
Ričardo Pasiliausko nuotraukos
Suvalkietis, 2017 m. vasario 23 d.