Plungės viešojoje bibliotekoje skaityta paskaita „Reformacija pasaulyje, Lietuvoje ir Žemaitijoje tada ir dabar“. Apie tai renginio organizatorių – Plungės evangelijos bažnyčios – dėka plungiškiams sutiko papasakoti profesorius dr. Deimantas Karvelis.

Sveikindamas susirinkusiuosius, Plungės evangelijos bažnyčios pastorius Edgaras Untulis priminė, jog Seimas, pripažindamas Reformacijos įtaką ir svarbą Lietuvos valstybingumui, kultūrai bei kalbai, 2017-uosius paskelbė Reformacijos metais. Šiai sukakčiai paminėti buvo parengtas planas bei sudaryta renginių programa.
Profesorius D. Karvelis papasakojo, jog prieš pusę tūkstančio metų Vokietijoje įsižiebusi Reformacija negrįžtamai pakeitė Europos istoriją bei kultūrą, padėjo pamatus šiuolaikinei Vakarų civilizacijai, pakeitė visuotinės Bažnyčios veidą bei paliko ryškų pėdsaką mūsų šalies istorijoje.
Anot svečio, Reformacijos idėjų paskatintos, kūrėsi protestantiškos valstybės su savo valstybinėmis bažnyčiomis. Pirmąja protestantiška valstybe 1525-aisiais tapo mūsų kaimynė Prūsija.


Viena svarbiausių Reformacijos tezių, kad kiekvienas tikintysis privalo asmeniškai gilintis į Šventąjį Raštą, paskatino raštijos  kūrimąsi ir Europos švietimo sistemos plėtrą. Ne viena mažesnių Europos tautų Reformacijai gali būti dėkinga už pirmąją knygą valstybine kalba. Vienos tokių valstybių – Latvija ir Estija. Mat pirmosios jų kalbomis išleistos knygos buvo liuteroniškieji katekizmai. Atsirado ir Biblijos vertimų. Protestantams buvo svarbu, kad jų pamaldų liturgiją bei pamokslus suprastų visi tikintieji.
Profesorius priminė, jog Reformaciją įžiebė vokiečių teologas Martynas Liuteris. Būtent jo idėjos padarė didelę įtaką protestantizmo mokymui, suformavo naujas krikščionybės tradicijas. Reformacijos pradžia laikomi 1517-ieji, kai tų metų spalio 31-ąją Vitenberge M. Liuteris prie bažnyčios durų prikalė garsiąsias 95-ias savo tezes.


Pirmiausia Reformacijos idėjos nuvilnijo per universitetus, tačiau netrukus Reformacija išjudino visą švietimo sistemą. Buvo skatinama kurti ir stiprinti pradinių mokyklų tinklą. Tėvai buvo raginami skirti dėmesį atžalų išsilavinimui. Bažnyčiose sukauptas lėšas buvo skatinama skirti švietimo reikmėms.
Reformacijos judėjimas neaplenkė ir tuometinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Mes, lietuviai, taip pat turėtume būti dėkingi Reformacijai už pirmąją lietuvišką knygą, pirmąją aukštesniąją mokyklą, pirmąjį Biblijos vertimą, pirmąją grožinę knygą lietuvių kalba ir dar daug kitų svarbių dalykų.
Žymieji Reformacijos idėjų skleidėjai – Stanislovas Rapolionis, Abraomas Kulvietis, Martynas Mažvydas, Kristijonas Donelaitis.
D. Karvelis pažymėjo, kad Žemaitijoje Reformacija neįsitvirtino, nes šis kraštas neturėjo įtakingų žmonių, pritarusių šioms idėjoms.

Gin­ta­rė KAR­MO­NIE­NĖ