„Taigi būkite Dievo sekėjai, kaip mylimi vaikai, ir gyvenkite mylėdami, kaip ir Kristus pamilo mus ir atidavė už mus save kaip atnašą ir kvapią auką Dievui (Ef 5,1-2).
Iš meilės Tiesai, meilės Kristui bei meilės Dievo žodžiui prieš 500 metų gimė Reformacija. Iš meilės Jonavai surengėme šį renginį, iš meilės Kūrėjui gimė autorei šios eilės bei giesmės. Tad gyvenkime mylėdami vienas kitą ir su mylinčiomis širdimis klausykime tai ką girdėsime šį vakarą“, – įžanginį žodį prieš pradedant renginį tarė Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius Giedrius Ažukas.
Minint Reformacijos 500 metų sukaktį, spalio 12-osios vakarą Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia pakvietė į Evangeliškos poezijos ir giesmių vakarą, kuris vyko Jonavos suaugusiųjų švietimo centre. Tai buvo nuostabus, širdį liečiantis ir ją keičiantis vakaras: sielą lietė puikių atlikėjų profesionaliai atliekamos giesmės, o Elenos Kaminskienės eilės kalbino širdį, kvietė pakelti akis į žemės ir dangaus Kūrėją. Kaip pati eilių autorė ir rašo:
Dievo rankose – būtys ir nebūtys,
Džiaugsmo fiestos ir …skausmo bedugnės,
Čia visi atradimai ir netektys …,
Ir ramybė, ir nerimo ugnys…
Tik iš Jo ateina gyvenimo džiaugsmas, pilnatvė, ramybė, paguoda…
Žmogus žemiškojoje kelionėje daug skausmo, netekčių, nevilties. Jį slegia kasdieniai rūpesčiai, vienatvė. Kiekvienas nori būti stiprus, pasitikintis savimi, nori būti mylimas ir suprastas, bet, deja, gyvenimas meta įvairius iššūkius. Vieni atranda vidinių jėgų ir eina pirmyn, kiti palūžta ir plaukia pasroviui. Kas gali pakelti tą žmogų, kas gali priglausti jį, kas gali pasakyti, kad tu, žmogau, esi reikalingas? Štai, kaip švelniai, poezijos knygelėje „KITOKIA MEILĖ“ poetė užrašė:
Kas pavers tavo rūškaną rytą
Į svaiginančiai smagų šokį?
Kas tau leis prisiglaust prie savęs,
Nors mylėti visai dar nemoki…
Kas išplėš iš piktos vienumos
Ir ištars:“ Tu labai reikalingas“?
Kas lyg paukštį į laisvę išleis,
Paprasčiausiai, kad būtum laimingas?
Niekada nepaliks, bus šalia.
Nuolat klumpantį guos, ves ir mokys.
Gal skaudės, bet bus skausmas kitoks:
Jėzaus meilė pakels. Ji kitokia. („Kitokia meilė“)
Net nepajutome kaip prabėgo laikas, nes visi nurimę klausėmės prasmingų eilių ir giesmių skambėjimo. Girdėjome ir Reformacijos himnu tapusios giesmės Martyno Liuterio „Tvirčiausia apsaugos pilis“, klausėmės kompozitoriaus Gintauto Abariaus kūrybos. Vakaro metu Jonavos Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) kolektyvas „Vakarė“ poetei Elenai Kaminskienei padovanojo staigmeną – vakaro pabaigoje padainavo porą sakralinių melodijų pagal autorės žodžius.
„Kažkur giliai mumyse įrašytas jaudinantis amžinybės troškimas, tačiau žmogaus siela lyg nendrė linksta tai į vieną, tai į kitą pusę – čia prisipildo dangaus, čia, žiūrėk, išsenka ir sotinasi vien žemiškais potyriais, čia vėl išalkusi šaukiasi amžinojo Dievo…“ (Elena Kaminskienė)
Visų šiame puikiame vakare dalyvavusių jonaviečių vardu nuoširdžiai dėkojame Ritai Brazaitienei, Vitalijui Beconiui, Raimundui Daugėlai, Agnei Kavaliauskienei bei Elenai Kaminskienei – jūs buvote nuostabūs.
Jolanta Miščiukienė
Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia