Mokslinė folkloro konferencija „Sakytinė tradicija ir rašto kultūra: nuo sankirtų iki tyrimų trajektorijų“
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 2017 m. spalio 18–19 d. rengia XXIII mokslinę folkloro konferenciją
Sakytinė tradicija ir rašto kultūra: nuo sankirtų iki tyrimų trajektorijų,
skirtą Reformacijos 500 metų sukakčiai pažymėti
Folklorinės tradicijos tęstinumą laiduoja tolydūs naujovių įsiliejimai į ją. Vienas tokių buvo savo esme sakytinei folkloro tradicijai svetima rašto kultūra. Skirtinguose visuomenės sluoksniuose plitusios su raštu susijusios naujovės kūrybiškai adaptavosi tautosakinėje kūryboje, derindamosi prie valstietiškosios kultūros atstovų mąstymo būdo, pasaulėvaizdžio, keisdamos vertybines orientacijas. Kartu ekonominę ir kultūrinę pažangą spartinęs raštas teikė galimybių ir paskatų fiksuoti folklorinės tradicijos apraiškas. Tų paskatų, nelygu laikas, būta įvairių.
Todėl savo paskirtimi, pobūdžiu skirtingi rašytiniai šaltiniai (ar tai būtų folkloro rinkiniai, ar jį interpretuojantys tekstai) šiandien liudija ir kelių šimtmečių žemdirbiškosios kultūros, ir kitų visuomenės sluoksnių santykio su ja istoriją, neatsiejamą nuo savo meto kultūros, mokslo ir istorijos politikos linkmės. Rašto kultūros procesų visuma palietė ir giluminius liaudies kultūros gyvavimo ir sklaidos dalykus: plintant raštingumui kito folkloro gyvavimo ir folklorinės tradicijos tęstinumo pobūdis, raštas buvo stiprus akstinas folklorinės tradicijos rėmuose skleistis kūrybinei žmogaus saviraiškai užsirašinėjant ar raštu kuriant folklorą, o su medijomis atsiveria, atrodo, neribotos galimybės naujų folklorinės kultūros formų radimuisi, sklaidai ir, žinoma, asmens kūrybingumui.
Minint ryškius pokyčius į Lietuvos kultūrą įnešusios Reformacijos 500 metų sukaktį, kviečiame dar kartą permąstyti iš esmės su Reformacija prasidėjusias sakytinės ir rašytinės kultūros sampynas ir pasitelkus folklorinių, istorinių, sociologinių, antropologinių, lingvistinių, literatūrologinių tyrimų metodologines prieigas pažvelgti į jas siejančius ir (arba) skiriančius dalykus, mokslinei diskusijai siūlyti naujas senosios raštijos tekstų interpretacijas, kritiškai svarstyti šaltinių rengimo, archyvinės medžiagos publikavimo tendencijas bei problemas akademinės ir vartotojiškos visuomenės poreikių kontekste.
Konferencijos rengėjai siūlo tokias diskusijų kryptis:
- Folkloro edicijos istorija ir perspektyvos (šaltinių pobūdis, tekstų redagavimo ir komentavimo strategijos, leidinių formatai…)
- Folkloras ir jo apraiškos kultūros ir istorijos šaltiniuose, jų tyrimų aktualijos
- Rašto kultūros (knygos, laiško, rašymo bei skaitymo ir t. t.) refleksija tautosakos tekstuose
- Tautosakos ir literatūros koreliacijos
- Raštas kaip individualios saviraiškos paskata
- Individualumo ir tradicijos ženklai rankraštiniame pavelde (folkloriniuose užrašuose, interneto erdvėje gyvuojančiame folklore, egodokumentuose…)
- Kaip keičiasi folkloro kultūra rašto sąlygomis?
- Ar tikrai raštas niveliuoja folklorinę tradiciją?
- Modernioji folkloro sklaida: būdai ir formos
- Religinės raštijos įtaka sakytinei tradicijai
- Lietuviškojo raštingumo specifika: socialiniai, regioniniai, religiniai ir kiti aspektai
Numatoma pranešimų trukmė – iki 20 min. Pranešimų temas ir tezes (200–300 žodžių) iki 2017 m. rugsėjo 15 d. prašome siųsti vienu iš šių adresų: daugirda@llti.lt; jurgusa@llti.lt
Konferencijos organizatorės: dr. Vilma Daugirdaitė, dr. Jurgita Ūsaitytė