Peržvelgus Reformacijos 500-ųjų metų minėjimo renginių kalendorių http://reformacija500.lt/ matyti, kad šiais metais visoje Lietuvoje jau įvyko apie 100 renginių

(konferencijų, paskaitų, disputų, koncertų, parodų), skirtų Reformacijos sąjūdžiui paminėti, o dar apie dvidešimt bus organizuojama iki metų pabaigos. Anykščių L. ir S. Didžiulių viešoji biblioteka ir Anykščių krikščionių evangelikų bažnyčia taip pat nusprendė pažymėti šį svarbų įvykį mūsų mieste ir Reformacijos 500-ųjų metų jubiliejaus proga spalio 5 d. bibliotekoje surengė Reformacijos šventę. Pranešimą „Reformacija ir šiandiena“ skaitė profesorius, humanitarinių mokslų daktaras istorikas Deimantas Karvelis. Jis atskleidė, kad Reformacija buvo kažkas labai galingo visam tuometiniam pasauliui, o ypač Europai. Lektorius pažymėjo, jog Reformacijos judėjimas tikintiesiems sugrąžino Šventąjį Raštą.

Lektorius daug dėmesio skyrė Reformacijos pradininkui Martynui Liuteriui. 1517 m. spalio 31 d. vokiečių katalikų vienuolis M. Liuteris ant Vitenbergo bažnyčios durų iškabino „95 tezes“, kuriose kalbėjo apie tikrą krikščionio atgailą ir piktinosi indulgencijų pardavinėjimu. M. Liuteris ieškojo vidinės ramybės, troško susitaikyti su Dievu, o to meto katalikų dvasininkija šitų dalykų nemokė. Pranešėjas įdomiai pasakojo M. Liuterio gyvenimo istoriją, rodė vaizdus iš Vitenbergo miestelio, kuriame prieš 500 metų prasidėjo Reformacija. „Stipri tvirtovė yra mano Dievas“ – tokį užrašą,  iškaltą ant Vitenbergo bažnyčios bokšto, gali pamatyti kiekvienas šioje vietovėje apsilankęs.

Kalbėdamas apie XVI a. Reformaciją Lenkijoje ir Lietuvoje, D. Karvelis pažymėjo, jog Reformacijos judėjimas Lenkijos teritorijoje buvo žymiai silpnesnis negu Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Istorikas įdomiai pasakojo apie žymiuosius Lietuvos reformatus Abraomą Kulvietį, Martyną Mažvydą, Mikalojų Radvilą Juodąjį, paminėdamas svarbiausius jų darbus bei pabrėždamas jų didžiulį indėlį į Lietuvos kultūrą. Auditorijai buvo aktualios lektoriaus mintys apie Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Reformacijos veikėją arijoną Simoną Budną, kuris dar XVI a. svajojo apie tai, kad už vieno stalo galėtų susėsti skirtingų pažiūrų žmonės. Po paskaitos pranešėjas sulaukė keleto klausimų. Vienus renginio dalyvius domino, kokios buvo Reformacijos pralaimėjimo Lietuvoje priežastys. Kiti klausytojai domėjosi, kaip protestantai vertina popiežių, ir ko kiekvienas šių laikų žmogus galėtų pasimokyti iš Reformacijos judėjimo.

Šokius „Džiaugsminga malda“, „Dievo Avinėlis“ atliko šokių studijos „Džiaugsmas“ liturginio šokio grupė (vadovė Aida Maksvytytė), giesmes „23 psalmė“ ir „Tu niekad manęs nepaliksi“ giedojo Sonata ir Algirdas Kučinskai. Vakarą šokėjai ir giesmininkai užbaigė giesme-šokiu „Tėve mūsų“. Visi dalyvavusieji Reformacijos šventėje išvyko namo praturtinti ir pakylėti bei gausiai papildę savo istorines žinias.

Birutė VENTERAITIENĖ