Apskritas stalas-diskusija „Reformacija ir J. F. Kelkis“ DoviluoseDiskusija vyks Dovilų seniūnijos salėje
Dovilų etninės kultūros centras, tel. 861192466, dovilai@yahoo.com
Johannas Ferdinandas Kelkis (Kelch, 1801 birželio 10 d.–1877) – visuomenės ir religijos veikėjas, giesmių kūrėjas ir leidėjas, mokytojas.
Gimė Piktupėnuose, Tilžės apskrityje. Mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje. 1820–1851 m. mokytojavo Įsėje, nuo 1851 m. – Kretingalėje. 1867 m. apsigyveno Kisinių kaime. Buvo aktyvus surinkimininkas, sakytojas. Dirbo lietuvybės gaivinimo darbą: rašė peticijas dėl lietuvių kalbos grąžinimo į Mažosios Lietuvos pradines mokyklas, rinko po jomis parašus. J. F. Kelkis buvo pirmasis Karaliaučiuje leisto lietuviško žurnalo “Nusidavimai apie evangelijos praplatinimą tarp žydų ir pagonų” redaktorius (1832–1867), taip pat redagavo laikraštį “Pasiuntinystės laiškelis” (1875–1877). Prisidėjo rengiant, redaguojant K Mertikaičio (1864), F. Kuršaičio (1875), D.Kleino (1876, 1877) giesmynų leidimus, Naująjį Testamentą.
F. Kelkis sudarė ir išleido kelis lietuviškus giesmynus: “Giesmelės apie Evangelijos prasiplatinimą” (1861, Tilžė), “Naujos Karo giesmės isz Prancuzu Karo” (1871) ir kt. Į lietuvių kalbą (iš vokiečių) išvertė ir išleido keletą religinio turinio knygų. Parašė eilėraščių, istorinę poemą “Lietuwninkai”. Jis parengė ir laikraštyje “Keleivis” 1853 m. išspausdino pirmąjį lietuvišką žurnalistinį reportažą „Mano kelionė į Berlyną”. Šalia kitų įspūdžių, aprašė 1854 m. Klaipėdos gaisrą.
Prof. Daiva Kšanienė
Mažoji Lietuva
Išsamus Lietuvos evangelikų kelio straipsnis apie J. F. Kelkį